Pirmo tipo cukrinis diabetas yra liga, kuomet dėl įvairių priežasčių sunyksta žmogaus insuliną gaminančios kasos ląstelės. Trūkstant insulino gliukozė negali patekti į įvairias organizmo ląstelės, todėl didėja gliukozės kiekis kraujyje. Taigi, sergant pirmo tipo cukriniu diabetu, gliukozė kaupiasi kraujyje, o organizmo ląstelės, negaudamos svarbios energetinės medžiagos, badauja. Atsiranda savijautos pablogėjimas – nuovargis, bendras silpnumas, regos pablogėjimas, troškulys. Dėl padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje ilgainiui vystosi ir lėtinės diabeto komplikacijos – kraujagyslių ir organų (inkstų, akių, nervų, širdies) pažeidimas. Šie nepalankūs procesai gali būti sustabdyti vartojant žmogaus insulino analogus, švirkščiamus kelis kartus per dieną švirkštikliais arba nuolat leidžiamais insulino pompomis. Iš tiesų, insulino dozių skaičiavimas ir gliukozės kiekio kraujyje palaikymas priimtinose ribose yra nuolatinis, visą parą trunkantis pirmo tipo diabetu sergančiųjų ir jų artimųjų rūpestis.
Nuolat besirūpindami dėl momentinių gliukozės kiekio kraujyje svyravimų pacientai dažnai pamiršta galimų ilgalaikių sveikatos sutrikimų pavojus, todėl gydytojų ir slaugytojų diabetologų užduotis yra nuolat priminti pacientams apie galimas su diabetu susijusias sveikatos problemas. Kadangi pirmo tipo cukriniu diabetu dažniausiai suserga jauni žmonės, širdies ligos, kurios kaip taisyklė yra vyresnių žmonių problema, dažnai būna pamirštamos tiek pacientų, tiek sveikatos priežiūros specialistų. Tačiau mokslinių tyrimų duomenys aiškiai byloja, jog pirmo tipo diabetu sergantys asmenys širdies ligomis serga daug jaunesniame amžiuje ir serga sunkiau, nei diabetu nesergantys žmonės, todėl labai svarbu atsiminti šią problemą ir žinoti būdus, padedančius išvengti širdies ligų. Šiame straipsnyje bus apžvelgtos pirmo tipo diabeto ir širdies ligų sąsajos ir aptarti klausimai, kurie galėtų kilti diabetu sergantiems pacientams ir jų artimiesiems apie širdies ir kraujagyslių ligas bei priemones, padedančias šių ligų išvengti. Jeigu vis dėlto nepavyksta išvengti šių ligų, pacientai turi žinoti simptomus ir laiku kreiptis į gydytojus tam, kad išvengtų rimtų komplikacijų.
Kokiomis širdies ir kraujagyslių ligomis gali susirgti pirmo tipo diabetu sergantys asmenys?
Vaikams, sergantiems diabetu, nėra būdingos širdies ir kraujagyslių ligos, tačiau suaugę diabetu sergantys asmenys ženkliai dažniau nei jų bendraamžiai serga širdies angina, širdies nepakankamumu, širdies infarktu ar insultu. Moksliniai tyrimai rodo, jog ne diabetas ar kitos su šia liga susijusios būklės, o būtent širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijos (ūmus miokardo infarktas, insultas) yra dažniausia pirmo tipo diabetu sergančių asmenų mirties priežastis. Rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ypatingai didelė tiems suaugusiems asmenims, kurie pradėjo sirgti diabetu anksti vaikystėje (jaunesniame nei 10 metų amžiuje), ir tiems, kurių diabeto stažas yra virš 20 metų. Taip pat širdies ligomis dažniau serga asmenys, kuriems yra nustatytas inkstų pakenkimas – diabetinė nefropatija. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad širdies problemos vienodai dažnai pasireiškia diabetu sergantiems vyrams ir moterims.
Kodėl, sergant pirmo tipo cukriniu diabetu, vystosi širdies ir kraujagyslių pakenkimas?
Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje nepalankiai veikia įvairias organizmo ląsteles, pažeidžia ir širdies raumens ląsteles – kardiomiocitus, kraujagyslių sienelių ląsteles, taip pat ir širdies darbą reguliuojančios nervų sistemos neuronus. Todėl gali vystytis širdies nepakankamumas, širdies kraujagyslių susiaurėjimas, atsiranda nuolatinis dažnas širdies plakimas. Dėl kraujagyslių ląstelių pažeidimo jų sienelėse kaupiasi cholesterolio perteklius, kraujagyslėse atsiranda ir didėja cholesterolio prisotintų aterosklerotinių plokštelių. Dėl siaurėjančių širdies arterijų pacientai pajunta krūtinės anginos simptomus – dusulį ir skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu. Aterosklerotinės plokštelės gali plyšti – tokiu atveju kraujagyslėse susidaro trombai ir įvyksta sunkios komplikacijos – miokardo infarktas, galvos smegenų insultas arba staigi mirtis. Be gliukozės pertekliaus, kraujagyslių sieneles taip pat stipriai „gadina” padidėjęs kraujo spaudimas (ypač pacientams su inkstų pažeidimu – nefropatija), per didelis cholesterolio kiekis kraujyje ir rūkymas. Dideli gliukozės kiekio kraujyje svyravimai sergant diabetu taip pat yra nepalankūs širdžiai ir kraujagyslėms, ypač jeigu gliukozės kiekis kraujyje krenta žemiau normos ribų ir vystosi hipoglikemija. Hipoglikemija yra stresinė situacija, jos metu siaurėja širdies kraujagyslės ir į širdį priteka mažiau kraujo, širdies raumens ląstelės prasčiau traukiasi, nes į jas patenka mažai maisto medžiagų, dėl suaktyvėjusių kraujo krešėjimo reakcijų gali susidaryti trombai ir įvykti miokardo infarktas, arba dėl širdies darbą reguliuojančios nervų sistemos pakitimų išsivystyti gyvybei pavojingi širdies ritmo sutrikimai.
Gera žinia yra ta, kad tinkamai kontroliuojant gliukozės kiekį kraujyje bei visus kitus kraujagysles pažeidžiančius veiksnius – per didelį kraujo spaudimą, cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimą, bei atsisakius rūkymo galima ženkliai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.
Kokie veiksniai didina tikimybę susirgti širdies ligomis?
Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad tikimybę susirgti širdies ligomis didina šie veiksniai:
- Vyresnis amžius (>65 m.)
- Ilga diabeto trukmė (>20 m.)
- Diabeto pradžia ankstyvoje jaunystėje (<10 m. amžiaus)
- Bloga diabeto kontrolė (per didelis HbA1C)
- Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
- Rūkymas
- Padidėjęs baltymo kiekis šlapime
- Inkstų veiklos sutrikimas
- Antsvoris ir nutukimas
- Nejudrus gyvenimo būdas
- Diagnozuota retinopatija
Kokie gali būti širdies ir kraujagyslių ligų simptomai?
Širdies ligų simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį ir būtinai apie juos papasakoti savo gydytojui yra:
- Spaudžiantis skausmais krūtinėje, ypač atsirandantis fizinio krūvio metu, plintantis į žandikaulį ar kairę ranką – krūtinės angina
- Dusulys
- Fizinio krūvio tolerancijos sumažėjimas
- Pykinimas
- Širdies plakimas
- Prakaitavimas
- Silpnumas
- Kojų patinimas
Svarbu prisiminti, kad sergant diabetu dėl nervų pakenkimo skausmo jutimo slenkstis gali ženkliai padidėti, todėl pacientai gali nejausti tipinių krūtinės anginos skausmų, vietoj jų pasireiškia dusulys ir širdies plakimas fizinio krūvio metu. Tai yra pavojinga situacija, nes tokiems pacientams miokardo infarktas vystosi be įspėjamųjų simptomų.
Kokie tyrimai padeda diagnozuoti širdies ir kraujagyslių ligas?
Suaugusiems asmenims su pirmo tipo diabetu kartą per metus rekomenduojama atlikti paprasčiausius tyrimus – užrašyti elektrokardiogramą (EKG), išmatuoti kulkšnies/žasto indeksą, nustatyti baltymo kiekį šlapime. Nustačius pakitimus šiuose paprastuose tyrimuose arba atsiradus širdies ligoms būdingų simptomų atliekami sudėtingesni tyrimai: krūvio mėginiai, kardioechoskopija, kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas, širdies kraujagyslių kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija, vainikinių kraujagyslių angiografija. Šiuos tyrimus skiria ir jų duomenis vertina gydytojai kardiologai.
Ar gerai kontroliuojant glikemiją galima išvengti širdies ligų?
Daugelio mokslinių tyrimų duomenys įrodė, kad gera diabeto kontrolė ženkliai sumažina širdies ligų išsivystymo tikimybę. Ekspertai rekomenduoja dažnai (mažiausiai 5-7 kartus per dieną) matuoti gliukozės kiekį kraujyje savikontrolės aparatu arba naudoti nuolatinio gliukozės monitoravimo sistemas bei reguliariai tikrinti HbA1C lygį. Manoma, kad širdies ligų rizika yra mažiausia tiems pacientams, kurių gliukozė nevalgius dažniausiai yra <7 mmol/l, 1-2 val. po valgio ji nepakyla daugiau 9-10 mmol/l, o HbA1C rodiklis yra <7,0 proc. Siekiant išvengti širdies problemų taip pat svarbu vengti sunkių, <3,0 mmol/l hipoglikemijų.
Pastaruoju metu vis daugiau pirmo tipo diabetu sergančių pacientų naudoja nuolatinio gliukozės monitoravimo aparatus. Tai išties labai patogios ir naudingos technologijos, suteikiančios daug informacijos apie gliukozės kiekio kraujyje kitimus paros bėgyje. Šių sistemų pagalba vertinamos ne tik paros glikemijos kreivės, bet ir 10-14 dienų suvestinės – vidutinė glikemija, laikas (%) hipoglikemijoje, laikas (%) geroje glikemijos kontrolėje (4-10 mmol/l), laikas (%) hiperglikemijoje, glikemijos variabilumas. Manoma, kad širdies ligų rizika yra mažiausia tuomet, kai pacientas >70% laiko praleidžia geroje glikemijos kontrolėje ir <4% laiko praleidžia hipoglikemijoje (<3,9 mmol/l).
Kitos priemonės, padedančios išvengti širdies problemų sergant pirmo tipo diabetu.
Sergant diabetu svarbu ne tik tinkamai kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje, bet ir mažinti kitų nepalankių veiksnių poveikį širdžiai ir kraujagyslėms.
Rūkymas labai stipriai pažeidžia kraujagysles, todėl sergantiesiems diabetu primygtinai rekomenduojama šio žalingo įpročio atsisakyti.
Fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų sumažinti širdies ligų riziką. Rekomenduojama sportuoti bent 150 min. per savaitę, o geriausiai – 30 – 60 min. 5-6 kartus per savaitę.
Pacientams, kurie turi antsvorį, rekomenduojama sumažinti suvartojamų per dieną kalorijų kiekį 500-600 kcal bei sumažinti svorį 5-10% nuo pradinio arba tol, kol kūno masės indeksas bus <25 kg/m2. Dietoje turėtų būti daug polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų (jų gausu augaliniuose aliejuose ir žuvyje), daržovių bei neriebių pieno produktų.
Kiekvieno vizito metu gydytojas turėtų išmatuoti diabetu sergančio asmens arterinį kraujo spaudimą (AKS). Jeigu kelis kartus nustatomas AKS >140/90 mmHg, turėtų būti skiriami kraujo spaudimą mažinantys vaistai tam, kad AKS sumažėtų iki 120-130/70-80 mmHg. Arterinio kraujo spaudima mažinimas vaistais ne tik apsaugo širdį ir kraujagyslės, bet taip pat sulėtina inkstų pakenkimo – nefropatijos- progresavimą.
Pacientams virš 30 metų amžiaus, turintiems kraujagysles pažeidžiančių veiksnių, rekomenduojama skirti nuolatinį gydymą cholesterolio kiekį kraujyje mažinančiais vaistais – statinais. Tokių pacientų „blogasis” MTL cholesterolis turėtų būti mažesnis nei 1,8 mmol/l, o jei širdies ligų rizika yra labai didelė – mažesnis nei 1,4 mmol/l.
Kad pradėti galvoti, kaip apsaugoti širdį?
Širdies ligos yra dažnas diabeto palydovas, šį faktą sergantiesiems pirmo tipo diabetu reikia priimti ir prisiminti. Žinoma, pagrindinis diabetu sergančių pacientų rūpestis yra gliukozės kontrolė, o visos kitos priemonės, padedančios išvengti širdies ligų, yra tokios pačios kaip ir diabetu nesergantiems asmenims. Apie galimas širdies problemas reikia pradėti galvoti nuo pat ligos pradžios. Vaikams, sergantiems diabetu, svarbu įdiegti sveikos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo įpročius, suaugusiems – atsisakyti žalingų įpročių, reguliariai sportuoti, sveikai maitintis ir vartoti gydytojo paskirtus kraujo spaudimą bei cholesterolį mažinančius vaistus. Šios priemonės padės jaustis gerai jau šiandien ir gali padėti apsaugoti daugelį pacientų nuo širdies problemų ateityje.