Skydliaukės ligos

Kodėl atsiranda skydliaukės mazgai?

Jums nustatė skydliaukės mazgą? Neišsigąskite – virš 95 proc. skydliaukės mazgų yra gerybiniai ir nekelia pavojaus sveikatai. Skydliaukės mazgai yra labai dažnas radinys: tiriant ultragarsu mazgai nustatomi iki 50% jokių simptomų nejaučiančių suaugusių žmonių. Dažniau skydliaukės mazgai randami vyresnio amžiaus asmenims, ypač moterims. Skydliaukės mazgų, kaip ir kitų organų gerybinių ar piktybinių darinių, išsivystymo priežastys nėra visiškai aiškios. Manoma, kad skydliaukės mazgų išsivystymui įtakos turi jodo trūkumas, todėl Lietuvos gyventojams rekomenduojama buityje vartoti joduotą druską (Lietuva yra geografinėje jodo stokos zonoje). Skydliaukės mazgų atsiradimui svarbios ir genetinės priežastys.

Kartais guzas kakle yra ne mazgas, o skydliaukės cista – tai skysčio pripildyti maišeliai skydliaukėje. Cistos dažniausiai yra gerybiniai dariniai, tačiau kartais gali būti gana didelės ir sukelti nemalonų tempimo jausmą bei kaklo deformaciją – tokias cistas gali tekti šalinti chirurginiu būdu.

Mazgai skydliaukėje gali išsivystyti dėl lėtinio skydliaukės uždegimo. Labai retais atvejais skydliaukės mazgai yra piktybiniai navikai. Žinoma, kad skydliaukės vėžio išsivystymo tikimybę didina skydliaukės ar kitos endokrininės liaukos vėžio atvejai šeimoje ir radiacijos poveikis (pvz. spindulinis gydymas kaklo srityje, radiacinė apšvita branduolinės katastrofos metu).

Trumpai apie lėtinį autoimuninį tiroiditą

Lėtinis autoimuninis tiroiditas (ši liga dar vadinama lėtiniu skydliaukės uždegimu, arba Hašimoto tiroiditu)  – tai lėtinis skydliaukės uždegimas, kurį sukelia autoimuniniai procesai. Šios ligos metu dėl nevisai aiškių priežasčių imuninė sistema pradeda gaminti  antikūnus, kurie puola skydliaukės ląsteles tarsi jos būtų pavojingi agresoriai, tokie kaip bakterijos ar  virusai. Šie antikūnai pažeidžia skydliaukės ląsteles ir  sukelia jų žūtį. Dėl skydliaukės pakenkimo ilgainiui gali sumažėti hormonų gamyba ir išsivystyti skydliaukės hormonų trūkumas –  hipotirozė.

Ligos pradžios priežastys nėra pilnai aiškios. Manoma, kad lėtinio skydliaukės uždegimo, kaip ir kitų autoimuninių ligų, išsivystymą nulemia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Genetiniai veiksniai lemia apie 70-80 proc. ligos rizikos, o aplinkos veiksniai – 20-30 proc.  Taigi, genai yra svarbūs ligos išsivystymui, todėl esant lėtinio skydliaukės uždegimo atvejams šeimoje vertėtų pasitikrinti visiems šeimos nariams, ypač moterims – jos serga lėtiniu skydliaukės uždegimu 5 kartus dažniau, nei vyrai. Svarbiausi aplinkos faktoriai, siejami su imuninės sistemos veiklos sutrikimu ir autoimuniniu skydliaukės pakenkimu, yra per didelis jodo kiekis, seleno ir geležies trūkumas, gausus uždegimą skatinančių maisto produktų (cukraus ir rafinuotų angliavandenių) vartojimas, padidėjusi aplinkos tarša ir lėtinis stresas bei pervargimas.

Lėtiniu autoimuniniu tiroiditu gali susirgti bet kuris iš mūsų, tačiau žinomi ir veiksniai, susiję su padidėjusia Hašimoto ligos išsivystymo rizika: 

Lytis – moterys daug dažniau serga Hašimoto liga;

Amžius – Hašimoto liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau ji pasireiškia vidutiniame amžiuje. Vaikai šia liga serga itin retai;

Kitos autoimuninės ligos – sergant kitomis autoimuninėmis ligomis (pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, 1 tipo diabetu, celiakija, odos baltme ir kt.) padidėja rizika susirgti ir Hašimoto tiroiditu;

Genetika ir šeimos istorija – lėtinio skydliaukės uždegimo rizika yra didesnė, jei kiti šeimos nariai turi skydliaukės sutrikimų arba serga kitomis autoimuninėmis ligomis;

Gimdymas – nėštumo metu vykstantys imuninės sistemos pokyčiai gali būti veiksnys, lemiantis po gimdymo prasidėjusią Hašimoto ligą;

Per didelis jodo vartojimas – gali veikti kaip provokuojantis veiksnys žmonėms, kuriems turi kitų ligos išsivystymo rizikos veiksnių;

Radiacijos poveikis – žmonės, kurie susiduria su padidėjusiu aplinkos radiaciniu fonu, dažniau serga Hašimoto liga.

Jeigu Jūs susirgote lėtiniu autoimuniniu tiroiditu – nenusiminkite. Tai gana lengva liga, ji pažeidžia tik skydliaukę, autoimuniniai procesai nesukelia kitų sistemų ir organų pakenkimo. Dažniausiai liga progresuoja labai lėtai, ir skydliaukės veikla ilgą laiką gali išlikti nesutrikusi – tokiu atveju gydymo skydliaukės hormonu (tiroksinu) vartoti nereikia. Deja, bet ligos priežastis veikiančio gydymo nėra, todėl ši liga yra nepagydoma. Jūsų endokrinologas paaiškins, ar Jums reikalingas gydymas tiroksinu ir kaip dažnai reikia lankytis pas gydytoją.

Lėtinis autoimuninis tiroiditas ir nėštumas

Skydliaukės hormonai yra labai svarbūs pastojimui, normaliai nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi. Štai keli svarbiausi faktai apie skydliaukės hormonus ir nėštumą:

  • nėštumas yra būklė, kurios metu išauga daugelio hormonų, taip pat ir skydliaukės hormonų, poreikis;
  • moterų, kurios serga lėtiniu autoimuniniu tiroiditu, skydliaukė dažnai negali užtikrinti pakankamos skydliaukės gamybos nėštumo poreikiams patenkinti;
  • dėl skydliaukės hormonų trūkumo (hipotirozės) gali kilti problemų pastoti (hipotirozė – viena dažnų moterų nevaisingumo priežasčių);
  • netinkamai gydoma hipotirozė nėčioms moterims siejama su padidėjusia persileidimų ir kitų nėštumo komplikacijų rizika;
  • skydliaukės hormonai labai svarbūs vaisiaus smegenų vystymuisi. Pirmąsias 18-20 nėštumo savaičių vaisiaus vystymasis visiškai priklauso nuo iš motinos gaunamų skydliaukės hormonų, todėl motinos hipotirozė gali sąlygoti vaisiaus vystymosi sutrikimus. 

Taigi, jeigu Jums nustatytas lėtinis autoimuninis tiroiditas, prieš planuojamą nėštumą reikėtų įsitikinti, ar Jūsų skydliaukės hormonų lygis yra optimalus pastojimui. Ši rekomendacija galioja tiek vartojančioms tiroksiną, tiek šio vaisto nevartojančioms moterims. Jeigu planuojate pastoti, rekomenduojama prieš planuojamą nėštumą atlikti pagrindinio skydliaukės hormonų balansą organizmę atspindinčio rodikio tyrimą – TTH koncentraciją kraujyje. Ji turėtų būti normos ribose, tačiau mažesnėje normos ribų pusėje – mažesnė nei 2,5 mU/l. Kreipkitės į savo gydytoją, kuris įvertins Jūsų rodiklius, patars, ar reikia keisti gydymą prieš planuojamą nėštumą ir nustatys individualų priežiūros bei gydymo planą įvykus pastojimui.  

Pastojus skydliaukės hormonų poreikis greitai išauga, todėl sužinojus apie nėštumą, nedelsiant kartojamas TTH tyrimas.  Taip pat moterys, kurios iki nėštumo vartojo tiroksiną, sužinojusios apie nėštumą turėtų savarankiškai padidinti tiroksino dozę 20-30 proc. ir nedelsiant kreiptis į endokrinologą. Vienas iš saugių savarankiško tiroksino dozės padidinimo būdų – per savaitę suvartoti dvi papildomas tabletes įprastinės levotiroksino paros dozės. Jeigu nevartojate tiroksino – šio vaisto savarankiškai vartoti nepradėkite, tačiau pastojimo atveju nedelsiant kreipkitės į endokrinologą.

Moterims, kurios serga lėtiniu autoimuniniu tiroiditu, nėštumo metu nustatoma individuali gydymo ir priežiūros schema. Dažniausiai iki 20-tos nėštumo savaitės rekomenduojama lankytis pas endokrinologą kas 4-5 savaites, po 20-tos savaitės – kas 8-9 savaites. Nėštumo metu tiroksino poreikis keičiasi ir gali išaugti 30-50 proc., todėl dažni tyrimai ir vizitai pas gydytoją padeda pasiekti optimalų tiroksino dozavimą nėštumo metu. Po gimdymo moteris gali grįžti prie įprastinės prieš nėštumą vartotos tiroksino dozės arba šio vaisto vartojimą nutraukti, jei iki nėštumo tiroksinas nebuvo skiriamas. Bet kuriuo atveju, praėjus 2-3 mėnesiams po gimdymo kartojamas TTH tyrimas skydliaukės būklės po gimdymo įvertinimui.

Vartojantiems tiroksiną

Tiroksinas blogai pasisavinamas iš virškinamojo trakto, jeigu jis patenka į skrandį su maistu. Todėl šį vaistą rekomenduojama išgerti ryte nevalgius užgeriant vandeniu, bent 30 min. (o geriausiai 60 min.) iki pusryčių. Kava taip pat sutrikdo tiroksino įsisavinimą – ją gerkite tik po pusryčių.

Maistinės skaidulos, pieno ir sojų produktai, riebus maistas ir graikiniai riešutai gali sumažinti tiroksino pasisavinimą iš žarnyno – jeigu vartojate tiroksiną ryte, geriau šių produktų per pusryčius nevalgyti. 

Gera alternatyva rytiniam tiroksino vartojimui – vaistą gerti vakare prieš miegą, jeigu iki tol 3-4 val. nevalgote.  

Tiroksino pasisavinimą labai sutrikdo kai kurie vaistai ir medicininės būklės/ligos. 

Vaistai, kurie ženkliai sutrikdo tiroksino įsisavinimą, yra:

  • skrandžio rūgštingumą mažinantys medikamentai (pvz. omeprozolis, pantoprazolis);
  • geležies preparatai;
  • kalcio papildai.

Jeigu vartojate šiuos vaistus,  gerkite juos 3-4 valandos prieš arba po tiroksino išgėrimo.

Tiroksino dozę gali tekti koreguoti, jeigu pradedate vartoti vaistus depresijai gydyti, metforminą, geriamas kontraceptines tabletes, pakaitinę estrogenų terapiją arba vaistus padidėjusio cholesterolio mažinimui (statinus). Įspėkite savo endokrinologą, jei geriate tiroksiną ir pradėjote vartoti šiuos vaistus

Keletas medicininių būklių ar ligų gali turėti įtakos tiroksino pasisavinimui ir pakeisti vaisto veiksmingumą. Tokios ligos/būklės yra:

  • Laktozės netoleravimas
  • Celiakija
  • Atrofinis gastritas
  • Dažnas viduriavimas
  • Helicobacter pylori infekcija
  • Autoimuninis gastritas
  • Kasos ir kepenų ligos

Jei sergate šiomis ligomis, gali prireikti vartoti didesnę tiroksino dozę. Ir atvirkščiai – jeigu skydliaukės hormonų trūkumui koreguoti Jums reikia didelių tiroksino dozių, vertėtų išsitirti dėl galimo laktozės arba glitimo netoleravimo, gastrito arba H. pylori infekcijos. 

Kai kuriems žmonėms tiroksino veiksmingumas gali būti mažesnis dėl genetinių priežasčių. Vienas iš pavyzdžių – įgimtas fermento, kuris T4 (tiroksiną) paverčia į T3 (aktyvią hormono formą) veiklos sutrikimas. Tokiais atvejais gydytojas gali skirti didelę tiroksino dozę arba rekomenduoti vartoti kompleksinį T4/T3 preparatą.

Vartojate tiroksiną, tačiau vis tiek jaučiatės blogai?

Skydliaukės hormonų trūkumas (ši būklė vadinama hipotiroze) yra labai dažnas endokrininis sutrikimas. Dažniausiai hipotirozė išsivysto dėl lėtinio autoimuninio skydliaukės uždegimo (Hašimoto tiroidito) arba po operacinio skydliaukės pašalinimo. Hipotirozė dažniausiai yra negrįžtama, todėl jos gydymas tęsiamas visą gyvenimą. Gera žinia yra ta, kad daugeliu atvejų pacientams gydytis nėra sudėtinga – tereikia neužmiršti kasdien išgerti tabletę tiroksino – sintetinio skydliaukės hormono. Tokiu būdu padidinamas skydliaukės hormonų kiekis organizme, išnyksta skydliaukės hormonų trūkumo sukelti simptomai ir pagerėja savijauta.  

Tiroksinas yra pagrindinis vaistas hipotirozei gydyti, naudojamas visame pasaulyje. Jo cheminė struktūra yra tokia pati, kaip skydliaukės gaminamo hormono T4.  Žmogaus skydliaukė taip pat gamina nedidelį kiekį ir kito hormono – T3. Skydliaukės hormonai yra reikalingi beveik visoms organizmo ląstelėms ir audiniams. Įdomu tai, kad T3 turi stipresnį poveikį nei T4. Turbūt kyla klausimas, kodėl hipotirozei gydyti skiriamas tik vienas skydliaukės hormonas – T4? Taip yra todėl, kad įvairūs organizmo audiniai turi dejonidazę 1 arba 2 – fermentus, kurie paima iš kraujo T4 ir lokaliai pagamina T3 vietinėms reikmėms  patenkinti. Taigi, daugumai žmonių hipotirozei gydyti pakanka tik tiroksino (T4), jie jaučiasi gerai, o kraujo tyrimuose randami normalūs T4 ir T3 kiekiai. 

Retais atvejais, tačiau pasitaiko, kad žmogus vartoja tiroksiną kaip paskirta gydytojo, tačiau vis tiek jaučiasi blogai – vargina bendras silpnumas, apatija, energijos stoka, darbingumo sumažėjimas, atminties pablogėjimas, patinimai, svorio didėjimas. Kokios gali būti prastos savijautos priežastys?

1. Netinkama tiroksino dozė. Tiroksino dozės adekvatumas nustatomas atlikus TTH tyrimą. Vartojant tiroksiną siekiama, kad TTH kiekis kraujyje jaunesniems asmenims būtų normos ribų viduryje (apie 1-2 mU/l), vyresniems žmonėms – apie 3-4 mU/l. 

2. Šie simptomai gali būti sąlygoti ne skydliaukės sutrikimo, o kitų ligų, pvz. mažakraujystės (geležies stokos), vitamino D deficito, depresijos ir kt. Labai dažnai panašius simptomus moterims sukelia prasidėjusi menopauzė.  

3. T3 trūkumas. Dėl nevisai aiškių priežasčių (galbūt genetinių fermentų dejonidazių veiklos sutrikimų?) iš tiroksino pasigamina nepakankamas kiekis T3, todėl šio stipraus skydliaukės hormono nepakankamas kiekis organizme sąlygoja išliekančią blogą savijautą. 

Taigi, ką daryti, jei sąžiningai vartojate tiroksiną, tačiau vis tiek jaučiatės blogai? Visų pirma kreipkitės į savo šeimos gydytoją – jis atliks TTH tyrimą ir patars, kaip toliau vartoti tiroksiną, patikrins dėl galimų kitų blogos savijautos galimų priežasčių. Jeigu tiroksino dozė (vertinant pagal kraujo tyrimus) yra optimali, o kitų blogos savijautos priežasčių nerandama – vertėtų pasitarti su endokrinologu. Tokiais atvejais galima bandyti koreguoti hipotirozės gydymą ir šalia tiroksino paskirti liotironiną (T3 hormoną). Jeigu savijauta buvo bloga dėl T3 trūkumo – kombinuotas T4 ir T3 gydymas tikrai pagerins savijautą. 

Mitas, kad hipotiroze sergantis žmogus negali jaustis visiškai gerai, yra labai paplitęs tarp pacientų ir netgi tarp įvairių specialybių gydytojų. Daugeliu atvejų tai nėra tiesa! Galima surasti būdų, kaip pagerinti savijautą ir gyvenimo kokybę. Jeigu jaučiatės blogai – būkite atkaklūs, kelkite klausimus šeimos gydytojui ir ieškokite endokrinologo pagalbos.

Mitybos rekomendacijos sergant skydliaukės ligomis

Optimali mityba sergant skydliaukės ligomis yra prieštaringas ir daug diskusijų kelianti tema.  Šiuo klausimu yra daug teorijų ir spekuliacijų, tačiau mokslinių įrodymų apie teigiamą arba neigiamą įvairių maistinių medžiagų, vitaminų ir mikroelementų poveikį yra nedaug. Mitybos rekomendacijos, kurios yra pagrįstos įrodymais ir nekelia abejonių, yra šios:

  • Jodo stokos geografinėse zonose (taip pat ir Lietuvoje) rekomenduojama buityje vartoti joduotą druską, nes dėl jodo trūkumo gali didėti skydliaukės mazgai ir silpnėti skydliaukės hormonų gamyba;
  • Per didelis jodo kiekis (≥ 220 μg per dieną), gaunamas su maistu, maisto papildais, dezinfekciniais skysčiais ir jodo turinčiomis kontrastinėmis medžiagomis, gali pabloginti skydliaukės ligos eigą, nes per didelis jodo kiekis skatina uždegiminius procesus skydliaukėje ir gali sutrikdyti skydliaukės veiklą (vystosi skydliaukės hormonų perteklius arba stoka);
  • Kopūstinės daržovės (pvz. baltagūžiai ir raudongūžiai kopūstai, žiediniai ir briuselio kopūstai) gali skatinti skydliaukės padidėjimą ir gūžio išsivystymą, tačiau tam, kad poveikis būtų reikšmingas ir pastebimas, jų reikia suvartoti labai daug; 
  • Glitimo ir laktozės turinčių produktų atsisakymas asmenims, kurie turi šių medžiagų netoleravimo simptomus arba tyrimai įrodytą netoleravimą (pvz. celiakiją) sulėtina skydliaukės pažeidimo progresavimą ir pagerina skydliaukės veiklą. Tačiau moksliniais tyrimais nustatyta, kad asmenims be šių medžiagų netoleravimo reiškinių dieta be glitimo ir/ar laktozės neturėjo teigiamos įtakos skydliaukės uždegimui ir hormonų gamybai; 
  • Vitaminas D, mono- ir polinesočiųjų riebalų rūgštys,  magnis ir cinkas slopina uždegimą skydliaukėje ir gerina jos veiklą. Vitamino D pasigaminame odoje veikiant saulės ultravioletiniams spinduliams, o šio vitamino kiekis maisto produktuose yra menkas. Todėl Lietuvoje rudenį, žiemą ir pavasarį rekomenduojama vartoti vit D papildus 1000-2000 TV/d. Vyresnio amžiaus žmonėms vitamino D papildus rekomenduojama  vartoti be pertraukų;
  • Mažas geležies kiekis arba geležies stokos anemija gali pabloginti skydliaukės funkciją. Geležies, folio r. ir vit B12 trūkumas yra dažnas hipotiroze sergančioms moterims. Nustačius šių medžiagų deficitą rekomenduojama jį atstatyti maisto papildais arba vaistiniais preparatais; 
  • Selenas yra reikalingas skydliaukės hormonų gamybai ir padeda sumažinti skydliaukės uždegimą. Sergant skydliaukės ligomis rekomenduojama vartoti daug seleno turinčių produktų (bertoletijų riešutų, tuno, sardinių, kiaušinių, mėsos ir ankštinių daržovių, pvz., pupelių, avinžirnių, lęšių) arba vartoti seleno papildus. Seleno trūkumas dažnai nustatomas vegetarams ir veganams;  
  • Cinkas, kaip ir selenas, reikalingas skydliaukės hormonų gamybai. Cinko yra vėžiagyviuose, jautienoje, vištienoje ir ankštinėse daržovėse;
  • Sotieji riebalai (jų daug gyvūninės kilmės produktuose), cukrus ir rafinuoti angliavandeniai skatina uždegimines reakcija organizme (taip pat ir skydliaukėje), todėl jų vartojimą reikėtų mažinti;
  • Antsvorio ir nutukimo mažinimas gali pagerinti lėtinio skydliaukės uždegimo ir skydliaukės veiklos nepakankamumo (dar vadinamo hipotiroze), eigą.